Vidaus tvarkos taisyklės

UAB “SAULĖS ŠEIMOS MEDICINOS CENTRAS”

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

2015-11-02



1. BENDROSIOS NUOSTATOS



1. Šios vidaus tvarkos taisyklės, parengtos vadovaujantis atitinkamais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuoja pacientų kreipimosi į UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ (toliau – įmonė) tvarką, nemokamų paslaugų nomenklatūrą ir asortimentą, jų teikimo tvarką; pacientų teises ir pareigas įmonėje; ginčų ir konfliktų tarp įmonės ir pacientų sprendimo tvarką; informacijos pacientui ir jo artimiesiems apie jo sveikatos būklę teikimo tvarką; ambulatorinių kortelių ir kitų medicininių dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientui ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką; įmonės darbo laiką bei darbų saugos nuostatas.

2. PACIENTO KREIPIMOSI Į ĮMONĘ TVARKA

1. Pacientai kreipiasi į įmonę savo laisvu apsisprendimu dėl sveikatos priežiūros (pagalbos) problemų, galimybės savanoriškai dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.

2. Jei pacientas kreipiasi ne pagal profilį, jam paaiškinama, kur kreiptis dėl sveikatos problemų

3. Pacientai registruojami telefonu ir atvykę į įmonę. Pacientui užvedama ambulatorine kortelė

4.Pacientas pageidaujantis dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kreipiasi į įmonės klinikinių tyrimų centro darbuotojus. Pacientui užvedama ambulatorine kortelė (F 025a).

3. NEMOKAMŲ PASLAUGŲ NOMENKLATŪRA IR ASORTIMENTAS, JŲ TEIKIMO TVARKA

1. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, nurodytos šeimos gydytojo medicinos normoje ir teikiamos pagal sutartį su teritorine ligonių kasa, prisirašiusiems pacientams teikiamos nemokamai, nereikalaujant iš pacientų už šias paslaugas papildomo mokesčio.

2. Nemokamai įmonėje būtinoji medicinos pagalba teikiama visiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiama į jų gyvenamąją vietą ir kokioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje jie prisirašę. Būtinoji medicinos pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, kuris numato būklių, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, mastą (šio įsakymo 1 priedas) ir šių paslaugų teikimo tvarką.

4. PACIENTŲ TEISĖS ĮMONĖJE

1. Teisė į sveikatos priežiūrą

1.1 Visi pacientai turi lygias teises į sveikatos priežiūrą (pagalbą) įmonėje, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. 

1.2 Pacientams teikiama kvalifikuota sveikatos priežiūra (pagalba). Gydytojai ir slaugos darbuotojai gerbia pacientų asmens privatumą. Pacientai gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai. Kiekviena intervencija į paciento sveikatą, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikantis atitinkamų profesinių pareigų ir standartų.

1.3 Jeigu įmonėje ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams suteikti tuo pačiu metu vienodą gydymą, gydytojas pasirenka kitų pacientų nediskriminuojantį ir mediciniškai pagrįstą

1.4 Pacientams suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.

1.5 Paciento kūnas ar jo kūno dalys neturi būti naudojamos komercinei naudai gauti.

2. Teisė į sveikatos priežiūros prieinamumą

2.1 Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą (pagalbą), kompensuojamą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

2.2 Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.

2.3 Teisę į kitos rūšies sveikatos priežiūrą nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės

3. Teisė pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją

3.1 Pacientas turi teisę pasirinkti įmonėje dirbantį gydytoją ir slaugos darbuotoją.

3.2 Ši teisė gali būti ribojama Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Teisė į informaciją

4.1 Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti informaciją apie įmonėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kainas bei galimybes jomis pasinaudoti.

4.2 Pacientui turi būti pateiktas jį gydančio gydytojo ir slaugos specialisto vardas, pavardė, pareigos ir informacija apie kvalifikaciją.

4.3 Pacientas informuojamas apie įmonės vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas paciento teises ir pareigas. Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymą.

4.4 Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, diagnostikos ir gydymo metodus, jų galimas pasekmes ir gydymo prognozę. Pacientas turi teisę leisti arba atsisakyti taikyti siūlomus diagnostikos ir gydymo metodus.

4.5 Minėtos informacijos pacientui galima nepranešti tik tais atvejais, jeigu pranešimas būtų aiški prielaida rimtai žalai pacientui atsirasti (pakenktų paciento sveikatai ir sukeltų pavojų jo gyvybei). Tokiais atvejais visa numatyta informacija pateikiama paciento atstovui, kas prilygsta informacijos pateikimu pacientui. Pacientui minėtos informacijos įmonė nepraneša ir tuo atveju, jei pacientas atsisako informacijos.

4.6 Paciento pageidavimu jam pateikiama ambulatorinė kortelė ar kiti medicinos dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ambulatorinėje kortelėje. Psichikos ligonio teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

4.7 Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo ambulatorinės kortelės ar kitų medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Gydytojas privalo paaiškinti pacientui įrašų jo ambulatorinėje kortelėje prasmę. Jeigu paciento reikalavimas pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti ar pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ir slauga. Jei gydytojas nesutinka su tokiu pageidavimu, paciento pageidavimo pagrįstumą sprendžia gydytojų konsiliumas.

4.8 Pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę.

4.9.  Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos taip:

4.9.1   Duomenų subjektas prisirašydamas prie sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos šeimos gydytojo ir/arba registruodamasis gauti sveikatos priežiūros paslaugas pasirašo ant paciento sutikimo dėl paslaugų gavimo UAB Saulės šeimos medicinos centre, kuriame informuojamas apie jo asmens duomenų tvarkymą Informacinėje sistemoje.

4.9.2   Duomenų subjektas, pateikęs asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis Informacinės sistemos valdytojui rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją, turi teisę susipažinti su Informacinėje sistemoje tvarkomais jo asmens duomenimis ir gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie Informacinėje sistemoje tvarkomi jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo pateikti per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį. Duomenų subjektui prašoma informacija pateikiama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šiame papunktyje nurodyto prašymo gavimo dienos.

4.9.3   Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su Informacinėje sistemoje tvarkomais savo asmens duomenimis, nustato, kad Informacinėje sistemoje tvarkomi jo asmens duomenys yra neteisingi ar netikslūs, jis turi teisę asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, pateikti Informacinės sistemos valdytojui rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, ar jų kopijas ir reikalauti ištaisyti Informacinėje sistemoje tvarkomus neteisingus ar netikslius jo asmens duomenis. Informacinės sistemos valdytojas, gavęs šiame papunktyje nurodytą prašymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, privalo patikrinti Informacinėje sistemoje tvarkomus prašymą pateikusio duomenų subjekto asmens duomenis ir nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas, ištaisyti neteisingus ar netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus.

4.9.4   Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, kai šie asmens duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais. Tokiu atveju, duomenų subjektas privalo asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Informacinės sistemos valdytojui rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją. Informacinės sistemos valdytojas, nustatęs, kad šiame papunktyje nurodytas duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, nedelsdama neatlygintinai nutraukia asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir apie tai informuoja duomenų gavėjus."

4.9.5   tinkamą Nuostatų 1.1 – 1.4 punktuose nurodytų duomenų subjekto teisių įgyvendinimą užtikrina Informacinės sistemos tvarkytojas, tvarkantis paciento duomenis.

4.9.6   Duomenų subjekto teisės uždrausti rodyti savo EMI duomenis įgyvendinamos taip: duomenų subjektas, kurio duomenys tvarkomi Informacinėje sistemoje, turi teisę Informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka uždrausti rodyti sveikatinimo specialistams tam tikrus savo EMI esančius asmens duomenis, tačiau prieš tai jis turi būti aiškiai įspėtas dėl galimų EMI duomenų nerodymo pasekmių ir turi būti išreiškęs aiškų sutikimą dėl EMI duomenų nerodymo;

4.9.7   duomenų subjekto EMI asmens duomenų, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis, psichikos susirgimais ir kitais visuomenei pavojingais atvejais, rodymo uždraudimas įgyvendinamas atsižvelgiant į tai reglamentuojančius teisės aktus;

4.9.8   duomenų subjektas turi teisę nedelsdamas atšaukti tam tikrų EMI asmens duomenų nerodymą.

4.9.10 teisę matyti visus duomenų subjekto EMI asmens duomenis, įskaitant duomenų subjekto uždraustus rodyti tam tikrus EMI asmens duomenis, turi:

- duomenų subjekto šeimos gydytojas ir sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys būtinąją medicinos pagalbą pacientui;

- sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys paciento medicinos ekspertizę (teismo, specializuotąją, psichiatrinę, psichologinę ar kitokią) ar teikiantys išvadas dėl duomenų subjekto darbo profesinės rizikos sąlygomis;

 - karinės medicinos ekspertizės komisijos sveikatinimo specialistai, kai tokių duomenų reikia duomenų subjekto (tikrosios karo tarnybos kario ar civilinės krašto apsaugos tarnybos statutinio tarnautojo) karinei medicininei ekspertizei atlikti.

5. Paciento dalyvavimas mokymo procese ir biomedicininiuose (klinikiniuose) tyrimuose

5.1. Šeimos gydytojas turi teisę informuoti pacientus apie įmonėje vykdomus biomedicininius

5.2. Klinikiniuose tyrimuose taip pat gali dalyvauti asmenys, kurie neprisirašę prie įmonės. Asmenys gali savanoriškai kreiptis į įmonės klinikinių tyrimų centrą dėl informacijos apie atliekamus klinikinius tyrimus suteikimo bei galimybės juose dalyvauti.

5.3. Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į mokymo procesą ir biomedicininius tyrimus. Sutikimo gali būti prašoma tik išaiškinus pacientui apie nurodyto proceso ir tyrimų tikslą, pobūdį, padarinius ir pavojus. Dėl nepilnamečio paciento įtraukimo į mokymo procesą reikalingas ir nepilnamečio atstovo sutikimas. Dėl nepilnamečio paciento įtraukimo į biomedicininius tyrimus, be nepilnamečio ir jo atstovų sutikimo, reikalingas ir rajono ar miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos

5.4. Kai yra minėtas sutikimas, pacientą galima įtraukti į mokymo procesą ir biomedicininius tyrimus tik laikantis tvarkos, kurią nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas ir kiti teisės aktai.

5.5. Įtraukiant pacientą į mokymo procesą ir mokslinius medicinos bandymus, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už mokslo interesus.

5.6. Paciento duomenys renkami neautomatiniu metu. Duomenis renka ir tvarko tyrime dalyvaujančioje įmonėje dirbantys gydytojai tyrėjai. Pacientų vizitų metu renkami ir tvarkomi tyrimų protokoluose numatyti asmens duomenys, taip pat ypatingi asmens duomenys ir ypatingi asmens duomenys apie sveikatą. Surinkti asmens duomenys yra nuasmeninami ir koduojami taip, kad nebūtų įmanoma nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Unikalus kodas parenkamas duomenų bazės, atsitiktiniu būdu pacientui priskiriam skaičių kombinacija. Šiam kodui sukurti nenaudojami paciento vardas, pavardė, inicialai ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys, o informacija apie šį kodą laikoma saugioje vietoje, ribojant prieigą, kurią turi tik mokslinio tyrimo personalas. Tik pacientui (duomenų subjektui) pasirašius Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formą (t.y. davus sutikimą rinkti asmens duomenis), gali būti atliekamos tyrimo procedūros ir renkami numatyti asmens duomenys. Tyrėjas, t.y. gydytojas, atsakingas už klinikinio vaistinio preparato tyrimų vykdymą, surinktus duomenis, numatytus tyrimų dokumentuose, iš medicininių dokumentų bei iš tyrimo subjekto, užrašo šiuos duomenis į kiekvienam tiriamajam sudarytą atskirą dokumentą, skirtą tik klinikiniam tyrimui. Duomenys renkami / kaupiami viso tyrimo metu. Reikalingas ištyrimas atliekamas tyrimų vizitų metu, tam kad būtų galima stebėti ligos dinamiką, tiriamojo ar palyginamųjų vaistinių preparatų poveikį.

5.7. Įmonėje duomenys yra saugomi vadovaujantis Geros klinikinės praktikos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. V-435 „Dėl leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 108 punktu bei įmonės Asmens duomenų saugojimo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus įsakymu.

6. Teisė rinkti diagnostikos bei gydymo metodikas ir atsisakyti gydymo

6.1 Pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas, o nepilnamečiams, kai yra jų atstovo sutikimas. 

6.2 Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė. Pacientų, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, pasirinkimas

6.3 Už nepilnamečius pacientus iki 16 metų, taip pat už kitus pacientus, kurie dėl savo būklės negali objektyviai vertinti diagnostikos ir gydymo metodikų, pasirenka ir pasirašo jų atstovai. Jei yra nesutarimų tarp nepilnamečio paciento iki 16 metų ir jo atstovų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.

6.4 Prieš prašant sutikimo gydymui, pacientui (jo atstovui) išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Apie visas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas turi būti įrašyta į paciento medicinos dokumentus. Sutikimas dėl paslaugų, dėl kurių nesudaryta sveikatos priežiūros paslaugų sutartis, patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu medicininiuose

6.5 Pacientas bet kada raštu gali atšaukti savo sutikimą gydytis.

6.6 Kai nėra nustatyta tvarka išreikštos paciento (jo atstovo) valios, slauga, diagnostika irgydymas gali būti taikomi tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė paciento arba aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.

6.7 Teikiant būtinąją (pirmąją arba skubiąją) medicinos pagalbą pacientui, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali tinkamai išreikšti savo valios, yra būtinas paciento atstovo sutikimas. Pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja, kai sprendžiamas sutikimo gydyti klausimas. Pagalba gali būti teikiama be atstovo sutikimo, jeigu jo nėra arba sutikimo negalima gauti laiku, arba atstovas atsisako duoti sutikimą, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Apie tai pažymima paciento medicinos dokumentuose.

6.8 Jeigu paciento, kuris dėl amžiaus ar sveikatos negali išreikšti savo valios, atstovas atsisako duoti sutikimą gydyti, kuris nėra skubus, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam pacientui gydymas galimas, jei yra gydytojų konsiliumo, įmonės medicinos etikos komisijos ar Lietuvos bioetikos komiteto sutikimas. Gydytojų konsiliumas sudaromas gydančio gydytojo prašymu. Į Medicinos etikos komisiją ar Lietuvos bioetikos komitetą gali kreiptis
sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas. Psichikos ligonio gydymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Visais atvejais pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja duodamas sutikimą gydyti.

7. Teisė skųstis

7.1 Manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, pacientas (jo atstovas) raštu kreipiasi į įmonės direktorių. Įmonės direktorius ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 20 (dvidešimt) dienų privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie nagrinėjimo rezultatus.

7.2 Nepatenkintas aukščiau nurodytu nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas (jo atstovas) gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jei pacientas (jo atstovas) kreipiasi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kuri kreipimąsi išnagrinėja pati ar perduoda kitoms valstybės institucijoms, kontroliuojančioms įmonę, tai šių institucijų pareigūnų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) taip pat turi teisę apskųsti teismui.

8. Teisė į žalos atlyginimą

8.1. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir kiti norminiai teisės aktai.

9. Teisė nežinoti

9.1 Pacientui informacija apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę neturi būti pateikta prieš jo valią. Paciento, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, valia turi būti aiškiai pareikšta sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje ar patvirtinta paciento parašu medicininiuose dokumentuose.

9.2 Šios nuostatos netaikomos, kai, informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių galima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams, jo atstovui ar kitiems asmenims. Apie informacijos pateikimą pacientui prieš jo valią pažymima paciento medicinos dokumentuose.

10. Privataus gyvenimo neliečiamumas

10.1 Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie gyvenimo faktus gali būti renkama pacientų sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar slaugyti.

10.2 Duomenys apie paciento buvimą įmonėje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo bei slaugos priemones įrašomi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga.

10.3 Visa informacija apie paciento buvimą įmonėje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.

10.4 Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikta asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę tais atvejais ir tik tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikta valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią. Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.10.5 Nepilnamečio paciento atstovai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento medicinos dokumentais, jeigu tai neprieštarauja šio įstatymo reikalavimams ir nepilnamečio paciento 10.6 Naudojant informaciją mokslo ir mokymo tikslais, neturi būti pažeidžiamos paciento asmens privatumas. Pacientų medicinos dokumentuose esančios informacijos panaudojimo tvarką mokslo tikslams nustato Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, o šios informacijos panaudojimo mokymo reikalams tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10.7 Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą bei panaudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Be turtinės žalos, pacientui taip pat atlyginama ir neturtinė žala

5. PACIENTŲ PAREIGOS

1. Atvykti į įmonę registracijos dokumente (talone) nurodytu laiku.

2. Laiku susimokėti už suteiktas mokamas paslaugas.

3. Pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu.

4. Įstaigoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotikų.

5. Laikytis asmens higienos reikalavimų.

6. Vykdyti gydytojo nurodymus dėl ligos (-ų) gydymo ir profilaktikos.

7. Pateikti, gydytojui prašant, reikiamus duomenis apie ligos diagnozę, atliktus tyrimus, taikant

8. Informuoti gydytojus, kurie teiks sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas apie turimą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų infekciją.

9. Informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų

10. Laikytis šių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.

6. PASLAUGŲ NAMUOSE TEIKIMO ORGANIZAVIMO TVARKA

1. Paslaugas namuose teikia:

1.1. šeimos gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją;

1.2. vaikų ligų gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal vaikų ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją;

1.3. vidaus ligų gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal vidaus ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją;

1.4. gydytojas chirurgas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją.

2. Paslaugos namuose turi būti teikiamos:

2.1. naujagimiams, gavus informaciją apie jų išvykimą iš gimdymo namų ir atvykimą į namus, jei jų namuose neaplankė slaugytojas ar akušeris, Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, nustatyta tvarka;

2.2. sergantiems vaikams iki 1 metų amžiaus;

2.3. vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;

2.4. asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

2.5. pacientams, kuriems ūmiai sutriko judėjimo funkcija (negali savarankiškai judėti);

2.6. pacientams, kuriems karščiavimo metu atsirado naujų odos bėrimų;

2.7. pacientams, kuriems pakilo aukštesnė kaip 38,5 0 C temperatūra ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai.

3. Sprendimą dėl paslaugų namuose teikimo reikalingumo šio skyriaus 2 punkte nenurodytais atvejais priima pacientą gydantis šeimos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas, arba vidaus ligų gydytojas, arba gydytojas chirurgas.

4. Gripo epidemijos metu paslaugos namuose teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-962 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu“.

5. Iškvietimą į namus galima užregistruoti atvykus į įmonės registratūrą arba paskambinus telefonu darbo dienomis nuo 8.00 iki 13.00 val.

6. Sveikatos priežiūros paslaugos namuose prie įmonės neprisirašiusiems pacientams teikiamos įmonės direktoriaus nustatyta tvarka. Už suteiktas paslaugas namuose prie įmonės neprisirašiusiems pacientams apmokama teisės aktų nustatyta tvarka.

7. GINČŲ IR KONFLIKTŲ TARP ĮMONĖS IR PACIENTŲ SPRENDIMO TVARKA

1.Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą įmonei, laikydamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.

2. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šiame punkte nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.

3. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.

4. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

5. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu įmonėje.

6. Įmonė, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų.

7. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas įmonės civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą.

8. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

8. ĮMONĖS DARBO LAIKAS

1. Įmonė dirba kiekvieną dieną išskyrus sekmadienius ir valstybinių švenčių dienas. Darbo dienomis nuo 8.00 iki 19.00 val., šeštadieniais budintis gydytojas nuo 9.00 iki 12.00 val. Darbo laikas gali keistis esant nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, gripo pandemija ar pan. Apie darbo laiko pakeitimus skelbiama įmonėje gerai matomoje vietoje.

9. DARBŲ SAUGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ IR KITŲ NORMINIŲ

1. Už saugaus darbo įmonėje užtikrinimą įmonėje atsako įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

2. Už darbo saugos normatyvinių dokumentų laikymąsi atsakingi įmonės darbuotojai.

3. Darbų saugai užtikrinti įmonė vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei kitais norminiais teisės aktais.

10. PACIENTŲ TURIMŲ DIRBINIŲ IŠ BRANGIŲJŲ METALŲ, BRANGIŲ PROTEZŲ IR PINIGŲ REGISTRAVIMO IR SAUGOJIMO TVARKA

1. Pacientų turimi dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangūs protezai ir pinigai įmonėje saugojimui nepriimami ir įmonė už juos neatsako.

11. VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS

Šios vidaus tvarkos taisyklės galioja įmonėje adresu: Taikos pr.51A, Kaunas, bei įmonės filialuose adresais: Baršausko g. 83, Kaunas; Partizanų g. 27D, Kaunas;